įpuikti
Look at other dictionaries:
išpuikti — išpuĩkti intr. pasidaryti puikiam, išdidžiam: Kap žmogus greit išpuĩksta! Prn. Prasigyveno ir išpuĩko Prn. Kad išpuikta Onos: kai ištekėjo, nė nemato susitikus Ds. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
nupuikti — nupuĩkti intr.; Ašb pasidaryti puikiam, išdidžiam, išpuikti: Baigęs mokslus jis visai nupuĩko Alk. Ko tu tei nupuikaĩ, ka pas mūs nesirodai? Jrb. Nupuĩkot, nenorit su mumis pasišnekėt Mrj. Graži mergina, bet ir nupuĩkus Mrj. Netoliese… … Dictionary of the Lithuanian Language
papuikti — papuĩkti intr. pasidaryti kiek puikiam, išdidžiam, išpuikti: Papuiko bobos J. Papuĩko, neina, kad ir prašai Vl. Žiūrėk, bernas papuiko ir neėmė marškinių, gal per prasti buvo Brt. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
prapuikti — prapuĩkti intr. pasidaryti kiek puikiam, imti didžiuotis: Kai jau pasisekė suriesti „o“, vaikas net prapuiko Pt. puikti; įpuikti; išpuikti; nupuikti; papuikti; prapuikti … Dictionary of the Lithuanian Language
